Šalčininkų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba

Mokinio dienos režimas  – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka, kurie padeda atlikti mokyklos funkcijas.

Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra būtinas tinkamas paros laiko ir veiklų suskirstymas. Tai turi didelę įtaką mokinio psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui. Paaugliai darbingiausi ir aktyviausi būna ryte 8–12 val. ir po pietų 16–19 val. Nustatyta, kad mokinių darbingumas ruošiant namų užduotis būna daug didesnis, kai mokymasis derinamas su aktyviuoju poilsiu. Užtikrinus tinkamą dienos režimą galima apsisaugoti nuo pervargimo.5–8 klasių mokiniams lauke rekomenduojama būti 2–3 valandas. Žiūrėti televizijos laidas rekomenduojama ne ilgiau kaip 1,5–2 valandas per parą. Mokantis kas 30 minučių būtinos trijų minučių pertraukėlės. Maitintis reikia kas 3,5–4 valandas per dieną. Miegui turėtų būti skiriamos ne mažiau nei 8–9 valandos. Tinkamai suplanuotas dienos režimas stiprina motyvaciją ir padeda formuotis pamatinėms asmenybės savybėms: pareigingumui, darbštumui, savarankiškumui, atsakingumui. Tai leidžia gyvenime jaustis laimingiems, atrasti savo mokymosi stilių ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Skiriami trys pagrindiniai informacijos priėmimo bei tvarkymo būdai – mokymosi stiliai:

• Regimasis (vizualinis)
• Girdimasis (audialinis)
• Kinestezinis (taktilinis)

VIZUALINIS – (Vizualai – tai žmonės, kurių vaizdinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas dominuoja) turi labai gerą vaizdinę atmintį ir gali joje atkurti net prieš keletą metų matytas scenas, objektus bei veidus. Jiems patinka, kai informacija pateikiama vaizdžiai: naudojant grafikus, schemas, plakatus, minčių žemėlapius, išryškinant esminius žodžius. Šio tipo žmonės dažniausiai kalba greitai, pakeltu tonu, naudoja daug nurodančiųjų gestų, ore braižo schemas.

GIRDIMASIS – (Audialai – tai žmonės, kurie teikia pirmenybę garsinei informacijai) turi gerą girdimąją atmintį ir gali atkurti situacijas, mintyse „klausydamiesi“ dialogų. Jiems patinka diskusijos, paskaitos, pasisakymai, garso įrašai bei įvairūs žaidimai žodžiais. Jie mėgsta garsiai skaityti bei klausytis garsiai skaitomų istorijų. Mokydamiesi audialai garsiai skaito arba „kalbasi su savimi“, aiškiai atskiria ir moduliuoja garsus. Jiems patinka, kai instrukcijos pateikiamos žodžiu, akcentuojant veiksmų atlikimo tvarką, pakartojant ir apibendrinant.

KINESTEZINIS – (Kinestetikai – tai žmonės, kurie pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami) lengvai prisimena įvykius ir gali įvardyti su jais susijusius jausmus bei pojūčius. Jiems patinka fizinė veikla, modeliavimas, žaidimai lauke, ekskursijos, mokymasis veikiant (projekto metodas). Kinestetikai įsimena žodžius juos perrašydami ar bent judindami ranką taip, tarsi rašytų. Kalbėdami jie dažnai tarsi imituoja tai, apie ką pasakoja. Kadangi kinestetikai fiziškai labai aktyvūs, jiems mokantis būtinos reguliarios pertraukėlės. Tokiems žmonėms patinka, kai užduotys pateikiamos emocionaliai, demonstruojant realius objektus, naudojant daug gestų ir mimikos elementų.

Žinodami savo mokymosi stilių mokiniai:

• geriau išnaudoja savo mokymosi galimybes;
• išmoksta naujų mokymosi strategijų, metodų;
• labiau pasitiki savimi;
• geriau jaučiasi pamokoje, patiria mažiau įtampos;
• patiria mokymosi sėkmę, o tai motyvuoja mokinį.

REKOMENDACIJOS UGDYMUI

2021 m. kovo  5 d. Šalčininkų rajono savivaldybės  pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės – tarnybos l.e.p direktorė Renata Sinkevič, vyr. specialioji pedagogė Sniežana Voitukovič, vyr. logopedė Alicija Ruselevič pravedė mokymus rajono švietimo pagalbos specialistams ir VGK nariams. PPT specialistai neatsitiktinai pasirinko susitikimo temą – ,,Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio atpažinimas ir kokybinės pažangos siekimas mokykloje“, savaime iškilo tokių mokymų poreikis, analizuojant situacijas ir problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria ugdymo įstaigos. Mokymai vyko nuotoliniu būdu, juose sudalyvavo 29 rajono pedagogai iš  Pabarės pagrindinės mokyklos, Dainavos pagrindinės mokyklos, Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos, Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos, Šalčininkų specialiosios mokyklos, Jašiūnų lopšelio – darželio „Žilvitis“ bei Jašiūnų “Aušros” gimnazijos. Mokymų tikslas- kokybiškas, atsakingas, kompetentingas, pagarba pagrįstas bendravimas ir darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais bei jų tėvais ugdymo įstaigoje, atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą ankščiau nei atsiranda problemos. Mokymų metu buvo tobulinami VGK narių ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijos dirbant su vaikais turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, bei buvo supažindinti su Ankstyvosios intervencijos modeliu (AIM), vaiko gerovės rizikų vertinimo įrankiu – S.M.A.R.T.  tėvyste, jo galimybėmis. Tikimės, kad pateikta informacija buvo įdomi ir naudinga. Kiekvienas mokymų dalyvis gavo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.

Labai dažnai pastebime, kad vaikai labai nepakankamai orientuojasi laike. Kada vaikas išmoks pažinti laiką, priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir nuo mūsų, suaugusiųjų. Jei norime, kad tai nutiktų kuo anksčiau, turime įtraukti vaikus į kasdienius žaidimus, kurie padėtų jam pažinti laiką. Žinoma, mokymo procesas turi vykti žaismingai ir nepastebimai – nes vaikas tai priima kaip žaidimą, o ne laiko mokymo pamoka. Jei sutrikęs gebėjimas suvokti laiką, vaikai patiria sunkumų: nurodydami metų laikus; nurodydami metų laikų seką; vardindami savaitės dienas; painioja sąvokas rytas, diena, vakaras, naktis; klysta nurodydami paros dalis; patiria sunkumų pažindami laikrodį. Pirmiausiai reikia padėti vaikui susigaudyti tokiuose gamtos cikluose kaip „Para“, Metų laikai“, “Mėnesiai”, „Savaitė“, „ Metai”… Šį kartą siūlome Jums pasinaudoti mūsų specialistų paruošta medžiaga, kuri padės tėvams tikslingai ugdyti vaiką žaidimo forma. rusų lenkų lietuvių

Lavinimas nuo mažų dienų yra labai svarbus ir naudingas. Užimti ir sudominti vaikus galime skirtingomis užduotimis. Ankstyvajame amžiuje labai svarbu lavinti smulkiąją motoriką. Pirmieji penkeri gyvenimo metai – svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja ne tik kalbos raidą, bet ir gerina pirštų, plaštakos, riešo, rankų–akių koordinaciją, ugdo dėmesį, atmintį, susikaupimą, kantrybę, padeda atpalaiduoti rankas, padeda vaikui suvokti aplinką, stimuliuoja smegenų veiklą, sumažina protinį nuovargį. Nebūtina pirkti daug įvairių žaislų, pasitelkite namie turimus daiktus. Fantazuokite ir tikrai atrasite, kuo prasmingai užimti ir sudominti vaiką.

Vaiko būdas laikyti  kreidelę, pieštuką, rašiklį, keičiasi jam augant. Rašymo priemonės laikymas yra glaudžiai susijęs su vaiko motorine raida. Pirmieji pratimai, neabejotinai darantys įtaką rašymo įgūdžių vystymuisi ateityje, prasideda jau kūdikystėje, kur vaikas bando griebti daiktą, manipuliuoti žaislais, šliaužti, atrasti naujas faktūras liečiant, žaisti su kamuoliu, vaikščioti, važiuoti dviračiu ir pan. – visa tai susiję su mažais ir dideliais motoriniais įgūdžiais, taigi ir su rašymo priemonė, įskaitant piešimą ar rašymą. Žaidžiant įvairiais žaidimais – vaikas turėtų spontaniškai, teisingai ir atsižvelgdamas į savo raidos amžių pasiimti kreidelę. Neteisingai pieštuką / rašiklį laikantis vaikas, mokykloje nenorės žaisti jokių žaidimų, susijusių su piešimu, tapyba ir rašymo mokymusi, nes jo ranka gali greičiau pavargti, gali skaudėti plaštakos sritį. Kiekvienas amžius tarpsnis turi savo rašymo technikos vystymosi ypatumus. Dažniausiai laikoma, kad rašymo technika vystoma keturiais etapai:

• delninis supinuotas (atgręžtas) suėmimas – nuo 1 metų iki 2 metų;
• pronuotų (nugręžtų) pirštų suėmimas – nuo 2 metų iki 3 metų;
• keturpirštis suėmimas – nuo 3 metų iki 4 metų;
• dinaminis tripirštis suėmimas – nuo 4 metų iki 7 metų.

Kada reikėtų sunerimti?

• Atsižvelgiant į vaiko amžių, atkreipti dėmesį į rašymo priemonės suėmimą.
• Pastebite kad vaikui atsiranda sunkumų kontroliuoti rašymo priemonę spalvinimo, piešimo ar rašymo metu.
• Jeigu vaikas paima daiktą visų delnu, o jau turėtu imti pirštais (maždaug nuo 8 mėnesių amžiaus).
• Kai vaikas spalvinimo metu nesilaiko linijų.
• Jeigu matote, kad vaikas per stipriai spaudžia rašymo priemonę.
• Prasta akies-rankos koordinacija.
• Atsižvelgiant į vaiko amžių, jis negali nukopijuoti figūrų.
• Vaikas atsisako atlikti veiklą, kurios metu naudojama rašymo priemonė.

Veiklos, padedančios formuoti rašymo įgūdžius:

• Lavinkite smulkiąją motoriką: duokite vaikui verti ant vielutės ar bato raištelio įvairaus dydžio makaronus, sagas, duokite kirpti žirklėmis įvairias formas ir figūras.
• Mokykite vaiką piešti ar spalvinti prie stalo.
• Duokite vaikui atlikti kasdienės veiklos kuri pagerintų pirštų jėgą: įvairių dėžučių atidarymas, dantų pastos uždėjimas ant šepetėlio ir pan.
• Parengiant vaiką rašymui, duokite jam kopijuoti įvairias figūras kurias jam nupiešiate Jus.
• Žaiskite pirštais šešėlių teatrą.
• Dėliokite dėliones, konstruokite su LEGO.

Jeigu Jus pastebite vieną ar kelis aukščiau išvardintus požymius sąraše, stebėkite savo vaiką. Jeigu laikui bėgant situacija negerėja arba Jums kelia nerimą, rekomenduojame pasikonsultuoti su ergoterapeutu.

Taip pat pateikiame Jums rašymo priemonių suėmimo atmintinė mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/photo?fbid=900886204009152&set=a.150605559037224