Mėnuo: 2021 sausio

Tėvai dažnai klausia, kaip lavinti dėmesį, atmintį, koordinaciją namuose? Todėl paruošėme Jums keletą užsiėmimų žaidimo forma, kurie padės lavinti atskiras smegenų sritis, kontroliuojančias akies ir rankos tarpusavio koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, smulkiąją motoriką, kuri yra susijusi su kalbos įgūdžių lavinimu. Šiems užsiėmimams neprireiks jokių papildomų specialių priemonių, o tik to, ką rasite namuose. Pateiktos užduotelės tinka kaip jaunesniems taip ir vyresniems vaikams.

Skelbiami švietimo įstaigų vadovų konkursai  http://salcininkai.lt/skelbimai/397/skelbiami-svietimo-istaigu-vadovu-konkursai:12334

Vaikas visada jaučiasi reikalingas, svarbus, kai jaučia tėvų rūpestį, dėmesį, kai mato kad jį išklauso, padrąsina ir visai nepriklauso, kokie bus jo mokymosi rezultatai, jis turi jaustis mylimas. Dažnai tėvai suvokdami, kad visi mes esame skirtingi, lygina savus vaikus su kitais, net ir žinodami kokius jie turi sutrikimus, vis tiek nori kad jų vaikas pasiektų tiek, kiek ir kiti vaikai.

Puikiai žinome, kad kiekvienas vaikas yra asmenybė –  jie skirtingai vystosi, auga, tobulėja skirtingu tempu, skiriasi jų aktyvumas, temperamentas,  kalbos vystymasis, žodynas, dėmesio išlaikymas, domėjimasis supančia aplinka. Todėl pritaikyti vienodos bendravimo taktikos, absoliučiai tų pačių ugdymo metodų visiems vaikams neįmanoma. Dar visai neseniai vyravo tarytum nerašyta taisyklė, jog vaikų ugdymo procesas yra mokytojų pareiga ir atsakomybė, o tėvų vaidmuo tame nebuvo aptariamas. Tačiau šiandieninė tiesa kitokia – vis aktyviau ir daugiau kalbama apie tai, koks reikšmingas vaikų ugdymo(si) procesui yra tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Štai čia atsiskleidžia tėvų turimos informacijos reikšmė, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl pedagogams gali suteikti daug vertingos informacijos apie vaiko charakterį, emocionalumą, mokymosi ypatumus ir kt. Pažindami vaiką, kaip individualią asmenybę, mokytojai gebės kryptingiau ir rezultatyviau, planuoti ugdymo(si) procesą, atsižvelgiant į mokinių skirtumus bei ypatumus.

Todėl atsižvelgdami į tėvų prašymus ir pageidavimus suteikti informacijos apie vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius bei specialųjį ugdymą, norime supažindinti Jus su pagrindinėmis sąvokomis.

KAS YRA SPECIALIEJI UGDYMOSI POREIKIAI BEI SPECIALUSIS UGDYMAS?

Specialieji ugdymosi poreikiai (toliau SUP) – tai papildomos pagalbos ir paslaugų vaikui ugdymo procese poreikis, atsirandantis dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti vaikui lavintis, mokytis pagal jo gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, lavinti vaiko socialinius įgūdžius kurie padės jam prisitaikyti visuomenėje.

KAS GALI KREIPTIS DĖL VAIKO SUP ĮVERTINIMO?

Jei tėvams/globėjams kyla įtarimas, kad vaikas turi ugdymosi ar mokymosi sunkumų, galima prašyti įvertinti jo poreikius. Taip pat vaiko poreikių įvertinimą gali inicijuoti jį ugdanti švietimo įstaiga. Jei vaiko ugdymosi sunkumus pastebi švietimo įstaigos pedagogas, tuomet jis kreipiasi į tėvus, prašydamas sutikimo nustatyti Jūsų vaiko ugdymosi sunkumus bei įvertinti jo gebėjimus. Be tėvų/globėjų raštiško sutikimo toks įvertinimas negali būti atliekamas.

KOKIU TIKSLU YRA ĮVERTINAMI VAIKO SUP?

Vaiko SUP įvertinami tam, kad vaikui būtų nustatytas (specialiosios pedagoginės, psichologinės, logopedinės bei kitų specialistų) pagalbos ir paslaugų poreikis, siekiant sudaryti jam geriausias ugdymo(si) sąlygas.

 KUR KREIPTIS NORINT ĮVERTINTI VAIKO SUP?

Norint įvertinti vaiko SUP reikia kreiptis į švietimo įstaigos, kurioje Jūsų vaikas ugdomas, vaiko gerovės komisiją. O jeigu Jūsų vaikas dar nelanko švietimo įstaigos, tuomet galite kreiptis į savivaldybės Pedagoginę psichologinę tarnybą.  Kompleksinį vaiko raidos įvertinimą atlieka  taip pat VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras , VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkų „Saulutė” .

 KAS IR KAIP ĮVERTINA SUP?

Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Mokyklos vaiko gerovės komisija (toliau – VGK), kurią gali sudaryti penkių (ir daugiau) žmonių grupė. Komisijos nariais gali būti: mokyklos vadovas, mokyklos vadovo pavaduotojas, švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai), sveikatos priežiūros specialistai, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai. Posėdyje, kuriame bus aptariami Jūsų vaiko galios ir sunkumai, turi dalyvauti tėvai. Įstaigos vaiko gerovės komisija nusprendusi, kad mokiniui yra tikslinga pritaikyti ugdymo programą ir skirti specialųjį ugdymą, gavusi Jūsų sutikimą, kreipiasi į tarnybą dėl išsamesnio įvertinimo. Tuomet nuodugnų įvertinimą atlieka Jūsų miesto ar rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnybos specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai) įvertina specialiuosius ugdymosi poreikius, nustato jų lygį. Aptaria rezultatus ir skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą Jūsų vaikui. Taip pat specialistai teikia rekomendacijas ir atsako į visus Jums rūpimus klausimus.

KOKIOS UGDYMO PROGRAMOS GALI BŪTI SIŪLOMOS VAIKUI, TURINČIAM SUP?

 Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011m. rugsėjo 30 d. įsakymų Nr. V-1775 „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“ vaikui gali būti skiriamos pritaikytos arba individualizuotos ugdymo programos atsižvelgiant į vaiko sutrikimus bei amžių.

 Į KOKIAS GRUPES SKIRSTOMI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ SUTRIKIMAI?

 Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį  skiriamos trys mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių grupės:

• Negalių grupė. Šiai grupei priskiriamos raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą (pvz.: klausos, regos, intelekto, judesio ir padėties ir t.t.).
• Sutrikimų grupė. Šiai grupei priskiriami mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, o taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą.
• Mokymosi sunkumų grupė. Tai laikini mokymosi sunkumai, kai dėl nepalankios (kultūrinės – kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės)  aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės įsisavinti mokymosi programas (pvz.: emocinės krizės, sveikatos problemos, arba kai girdintis vaikas auga kurčiųjų šeimoje).

KOKIAM LAIKUI VAIKUI SKIRIAMAS SPECIALUSIS UGDYMAS?

Specialusis ugdymas gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą pakartoti. Jeigu nenurodyta – vaikui skiriamas nuolatinis specialusis ugdymas.

Dažnai į logopedus kreipiasi susirūpinę tėvai, nes jų sūnus ar dukra nekalba sakiniais, nesupranta suaugusiųjų kalbos,  ar į klausimus atsako vienu žodžiu, garsu ar gestu. Nors apie vaiko kalbos raidą informacijos tikrai yra daug, bet vis dar negalime pasakyti, kaip iš tikrųjų vaikai mokosi kalbėti. Vieni, (pavyzdžiui, B.E.Skineris) mano, kad kalbos išmokimą sąlygoja aplinka bei paskatinimai, o kiti (pavyzdžiui, N.Chomskis) mano, kad kalbos išmokimas yra užprogramuotas smegenyse. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais yra kalbama, turi platesnį žodyną negu vaikai, su kuriais buvo kalbama mažiau. Mes, logopedai visada nuraminame tėvus, nes svarbiausia yra suprasti, kad patys tėvai gali labai daug prisidėti prie savo vaiko kalbos lavinimo namuose, tai nėra sudėtinga, tik reikia tai daryti kasdien, kaip ir valytis dantis, pasikloti lova ir pan.

Šalyje paskelbtas karantinas, riboja kontaktinius užsiėmimus specialistų su vaikais, todėl labai svarbu patiems tėvams atkreipti dėmesį į savo vaiko kalbos raidą ir visokiais įmanomais būdais skatinti vaiką kalbėti bei lavinti jo kalbėjimo įgūdžius, todėl dabar pateiksime Jums keletą pavyzdžių , kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kalbos lavinimo ir turtinimo namuose. Rekomenduojame Jums pasinaudoti bent keliomis rekomendacijomis, kiekvieną dieną skirti užsiėmimams bent iki 30 minučių ir Jūs patys pastebėsite kaip vaiko kalba sparčiai lavės. Svarbiausia yra NEVERSTI IR NEREIKALAUTI  vaiko kalbėti, reikia vaikui sukelti norą kalbėti, sudominti užduotimi taip, kad vaikas norėtu Jums atsakyti. Niekada vaiko nebarkite jeigu jam kažkas nepavyks, ne visada viskas ir mums suaugusiems pavyksta iš pirmo karto, tad leiskime ir vaikui suklysti, ir vaikui padarius net menkiausia pažangą, pagirkite jį ir pasidžiaukite kartu.

Labai svarbu mokant vaikus tarti žodžius, atkreipti dėmesį į garsų artikuliaciją, taisyklingam garsų tarimui didelė įtaka turi kalbos padargų būklė, bei pats artikuliacinis aparatas kuri mes turime lavinti. Tai galima daryti ir atliekant paprastus buitinius reikalus pavyzdžiui:

• ryte ir vakare prausiantis bei valant dantis: vaiko prašoma paskalauti burną, suspaudus lūpas; pro suspaustas lūpas leisti vandenį srovele; liežuvėliu patikrinti ar švariai išsivalėme dantukus (braukoma liežuvio galiuku per viršutinius, po to apatinius dantukus), nuvalyti liežuviu vidinė skruostu dalį, paskaičiuoti kiek turime dantukų ir pan.; 
• valgant galima paprašyti nulaižyti šaukštą; palaižyti lėkštę; parodyti kaip laka katytė; išlaikyti ant liežuvio galiuko sausų pusryčių dribsnį, ištepti lūpas džemu ar medumi ir paprašyti aplaižyti lūpas;

• pažaisti su vaiku prie veidrodžio – parodyti įvairias mimikas (pyksta, juokiasi, raukosi ir t.t.); pažaisti  arkliukais (kaip caksi?); parodyti  koks ilgas drambliuko straublys (dūdelė); parodyti, kaip pyksta šuniukas, kaip daro gyvatė, šypsomės suspaudė dantukus  ir  t.t.

PATARIMAI TĖVAMS, KAIP LAVINTI VAIKO KALBĄ NAMUOSE

• Vaikščiodami, važiuodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate, kokius veiksmus atliekate, užduokite klausimą taip, kad vaikas galėtu atsakyti, skatinkite jį pasakoti ką mato ir pan.
• Apibūdindami daiktą, visada nurodykite jo spalvą, dydį, formą.
• Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti tai, ką jis išgirdo, pavyzdžiui visą savaitę skaitykite vaikui vieną ir tą pačią pasaką o skaitant jau nebe pirmą kartą leiskite vaikui užbaigti pasaką, užduokite klausimą „Kas vyko toliau?”, ” Kas nutiko  toliau?” ir pan. 
• Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: „Kas aš toks?“ – apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.“).
• Visada kalbėkite su vaiku taisyklinga kalba, nekalbėkite vaiko kalba, mažybinėmis žodžio formomis, vaikas turi girdėti aplinkinių taisyklingą kalbą. stenkitės vartoti kuo daugiau žodžių, apibendrinančių sąvokų.
• mokykitės eilėraščių kartu su vaiku trumpu, lengvai besirimuojančiu, deklamuokite juos kartu, dainuokite dainas, pradžioje Jūs garsiau, po truputį leiskite garsiau kalbėti ar dainuoti vaikui. 
• Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (pvz.: klasės draugą), arba paduokite paveikslėlį su kokių nors daiktu, bet jis turi pasakoti Jums nepasakius to žmogaus vardo, ar daikto pavadinimo, jis jį apibūdiną o Jūs turite atspėti apie ką eina kalba.
• Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“Jūs galite pasakyti keletą variantų, pvz., „Ką tu darytum, jeigu pabudęs pamatytum, kad dangus žalias…“ arba „Ką tu darytum, jeigu atėjęs maudytis pamatytum, kad vanduo raudonas…“ ir pan.
• Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje,  atskirti pavyzdžiui makaronus nuo pupelių– į kitą ir t. t.).

Taigi apibendrinant  galima pasakyti, kad kalba mus supa nuolat, kur bebūtume. Mūsų suaugusiųjų užduotis yra sudaryti vaikui sąlygas kalbėti, o geriausios sąlygos – tai yra mūsų skirtas laikas vaikui, dėmesys jam, todėl turime skirti pakankamai laiko žaidimui, bendravimui bei skaitymui. Pasitikėkite vaiku, ir jis pats atvers duris kalbos pasaulį.

Karantino metu pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui bei apribojus kontaktinius užsiėmimus su tarnybos specialistais dauguma paslaugos gavėjų susiduria su problemomis, kaip padėti savo vaikui, nuo ko pradėti, kaip reaguoti į iškilusius sunkumus. Todėl mūsų tarnybos specialistai skatina nebijoti ir nusprendė kiekvieną mėnesį skelbti savo internetiniame puslapyje www.ppt.salcininkai.lm.lt bei facebook paskyroje Šalčininkų Pedagoginė Psichologinė Tarnyba, naudingą informaciją tėvams apie vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, kalbos lavinimo būdus,  elgesio ir emocijų sutrikimus bei pagalbos metodus, apie socialinių įgūdžių ugdymą bei kitas aktualias temas. Bus pateikiama vaizdinė medžiaga, rekomendacijos darbui su vaikais, šalinant tam tikrus sutrikimus. Taip pat, Jūs galite teikti savo prašymus su temomis, apie kurias norite gauti informacijos, tai galite padaryti el.p ppt@salcininkai.lt, parašę mesenger programelėje pranešimą arba įdėti savo klausymą rūpima tema į Šalčininkų rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos pašto dėžutę, kurią rasite adresu Plento g. 7, Šalčininkai.