Šalčininkų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba

2021-11-18 Šalčininkų rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo organizuota rajono specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinė diena. Rajono pagalbos mokiniui specialistai galėjo susipažinti su naujovėmis bei pasidalinti patirtimi specialiųjų poreikių mokinių ugdymo srityje. Susitikimą pradėjo pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Renata Sinkevič, pravesdama meno terapijos užsiėmimą, padedantį išlaisvinti prigimtinius resursus ir talentus, kviesdama pajausti saviraiškos teikiama laisvės pojūtį.

Tarnybos logopedės pristatė vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo aktualijas bei aptarė naujovės. Kadangi pastaruoju metu derinant vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų sąrašus,  susiduriame su problema, kad kiekvienas specialistas naudoja skirtingas vaiko kalbos raidos vertinimo metodikas, buvo pasiūlyta ir nuspręsta parengti ir aprobuoti rajono metodiniame būrelyje kalbos vertinimo metodikas lenkų, rusų, lietuvių kalbomis.

Renginio pabaigoje vyko apibendrinimas ir diskusijos. Naujos žinios tampa prasmingos, kai jos nuosekliai ir sistemiškai siejamos tarpusavyje, atpažįstamos ir teoriniu lygmeniu ir, svarbiausia, realaus gyvenimo kontekstuose, todėl tikimės tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo  su švietimo pagalbos specialistais.

   Šalčininkų  rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba įgyvendindama tarnybos metinę užduotį, 2021 m. spalio 15 d. apsilankė Skuodo rajono PPT.

    Metodinės dienos „Kartu įveikime mokymosi sunkumus. Darbas su specialiųjų poreikių vaikais“ metu buvo aptarti aktualūs vaikų raidos vertinimo aspektai, metodikų taikymo  galimybės, bei reikomendacijos dėl specialiojo ugdymosi ar švietimo pagalbos skyrimo. Specialistai išanalizavo sudėtingus vaikų raidos atvejus, aptarė bendradarbiavimo su tėvais būdus sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, nuotolinio darbo galimybes ir sunkumus, dirbant su specialiųjų poreikių vaikais. 

      Šalčininkų PPT specialistai turėjo galimybę sudalyvauti meno terapijos užsiėmime      (dailės terapijoje). Aptariant dailės terapijos tikslus bei naudą, buvo pabrėžta, kad kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas.  Nors meno terapija yra tam tikras psichologinis gydymo būdas, iš tiesų jis gali padėti ir psichologinių problemų neturintiems vaikams, kuriems reikia sumažinti patiriamą įtampą.

          Grįžtant namo, turėjome progą aplankyti Mosėdyje esantį akmenų parką. Mosėdžio akmenų muziejus eksponuoja įdomiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį ir mokslinę pažintinę reikšmę.

      Esame dėkingi Skuodo PPT kolektyvui už prasmingai praleistą laiką ir įdomiai pristatytą vykdomą veiklą, už pasidalijimą patirtimi bei įkvepiančias idėjas.

Auklėjant vaikus susiduriame su įvairiomis problemomis. Kartais užduodame sau  įvairius klausimus “gal darau kažką ne taip?”, “kaip man bendrauti?…”, “kodėl vaikai manęs neklauso?,” kaip nustatyti ribas ir kas lemia mūsų vaikų elgesį? Surasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus Jums gali padėti Šalčininkų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos organizuojami  mokymai tėvams. Mokymų metu analizuosime vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus ir jų įtaką vaiko elgesiui, gilinsime žinias apie vaiko poreikius, nagrinėsime veiksmingus bendravimo su vaiku būdus. Kalbėsime apie konfliktų sprendimo strategijas, taisyklių ir ribų nustatymą. Mokysimės kalbėti taip, kad vaikai mus girdėtų ir su mumis bendrautų. Mokymų metu analizuosime teorinę medžiagą, kurią pritaikysime praktiškai diskutuodami, modeliuodami gyvenimiškas situacijas.

Užsiėmimai nemokami, vyks kartą per mėnesį, pagal iš anksto suderintą laiką . Registracija į mokymus vykdoma el.paštu ppt@salcininkai.lt ir telefonu 8 (380) 30-168

                         Mokymų – užsiėmimų metu bus nagrinėjamos temos

Tarp šiuolaikinių ikimokyklinio amžiaus vaikų vis dažniau pasitaiko netaisyklinga garso [k] ir [g] artikuliacija, o pastaruoju metu pastebėta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių šią problemą, vis daugėja.

Kai vaikas netaisyklingai ištaria garsus [k] ir [g], mes kalbame apie šiuos kalbos trūkumus:

• Kapacizmas: netaisyklingas K, K‘ garsų tarimas. Šie garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais arba tariami iškraipytai;
• Gamacizmas: netaisyklingas G, G‘ garsų tarimas. Šie garsai gali būti praleidžiami, keičiami kitais arba tariami iškraipytai.

Lengviausia šiuos sutrikimus pašalinti 3 – 5 metų amžiuje, nes sutrikimai dar neįsitvirtinę. Vėliau tai padaryti bus sunkiau ir užtruks ilgiau.

Bet kokiu atveju, reikalinga sisteminga ir nuosekli logopedinė pagalba. Specialistas nustatys priežastį ir parinks individualius pratimus, lavinančius artikuliacinio aparato motoriką, foneminę klausą ir įtvirtins taisyklingą garsų tarimą visuose garsų tarimo mokymo etapuose:

1. Izoliuotai;
2. Skiemenyse;
3. Žodžiuose;
4. Sakiniuose;
5. Rišlioje kalboje;
6. Šnekamojoje kalboje.

Labai svarbus yra bendradarbiavimas  tarp logopedo ir tėvų. Vaiko tėvai gauna rekomendacijas, užduotėles darbui namuose (išsamiai paaiškinama suaugusiems, dirbantiems su vaikais, kaip juos atlikti).

Pedagogas, dirbantis su grupe darželyje, turėtų padėti įtvirtinti taisyklingą mokamų garsų tarimą bendrų žaidimų metu grupėje. Logopedo pareiga yra informuoti mokytoją, kokie logopediniai pratimai gali padėti ikimokyklinukui bendrų žaidimų ir grupės užsiėmimų metu.

Artikuliacinio aparato pratimai, rekomenduojami dirbti su vaiku, turinčiu kappacizmą ir gamacizmą:

• liežuvio pakėlimas; 
• perkelti liežuvį į skirtingas burnos vietas;
• iškišti liežuvį iš burnos;
• liesti liežuvio galiukų apatinių dantų;
• aplaižyti liežuviu viršutinius ir apatinius dantis iš vidaus ir išorės;
• pakelti liežuvį link nosies-barzdos;
• paliesti liežuvio galiuku lūpų kampus.

Logopediniai žaidimai, kuriuos gali atlikti pedagogas darželio grupėje

Darželio auklėtoja, bendradarbiaudama su logopedu, gali padėti mažyliui terapijoje, siūlydama šiuos pratimus, kuriuos vaikas atlieka logopediniame kabinete, tačiau taip pat gali būti labai smagu visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams dirbant grupėje:

• plati burnos anga – vaidinant krokodilą ar liūtą, atidarantį burną;
• burnos atidarymas ir uždarymas – imituojant varlę, paukštį;
• burnos atidarymas atlošus galvą – imituojantis spintos, stalčiaus, lango atidarymą;
• saldainių čiulpimo imitacija;
• maudytis – žaisti šieną ėdantį asilą;
• iškišti ir atitraukti siaurą liežuvį iš burnos, neliečiant dantų – imituoti driežą;
• plojimas liežuviu – arklio kankinančių kanopų garso imitacija;
• laižyti ledinuką liežuviu, kyšančiu iš burnos;
• piešimas liežuviu, kyšančiu iš burnos; Piešiame apskritimus, širdis, linijas, kvadratą …

Kasdieninėje veikloje, kalbėkite su vaiku, o ne vaikui – kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Tiesiog būkite kūrybingi, paįvairinkite savo šeimos buvimą kartu kalbą lavinančiais žaidimais.

Šalčininkų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė  stiprindama bendradarbiavimą su pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, organizavo   metodinę dieną Trakų rajono savivaldybės Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.  Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų raidos vertinimo aspektai, metodikų taikymo galimybės bei rekomendacijos dėl specialiojo ugdymosi ar švietimo pagalbos skyrimo. Specialistai išanalizavo sudėtingus vaikų raidos įvertinimo atvejus, aptarė bendradarbiavimo su tėvais būdus, sprendžiant vaikų ugdymo(si) problemas. Buvo dalijamasi gerąja darbo patirtimi bendradarbiavimo su Tėvais (globėjais, rūpintojais) srityje, pasidalinta pedagoginės psichologinės tarnybos vykdomų veiklų džiaugsmais ir rūpesčiais, ieškota bendrų sprendimų, bendradarbiavimo galimybių.  Susitikimas buvo išsamus, įdomus ir prasmingas. Nuoširdžiai dėkojame Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorei ir visam kolektyvui už prasmingai praleistą laiką  ir tikimės tolimesnio bendradarbiavimo.

REKOMENDACIJOS 

 Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie seksualinės prievartos pavojus?

 Vasarą vaikai ir paaugliai dažnai susipažįsta su naujais žmonėmis (tiek bendraamžiais, tiek suaugusiais) stovyklose, renginiuose, viešėdami pas giminaičius, draugų susibūrimuose. Tad gali kilti rizika atsidurti nemaloniose, nesaugiose ar pavojingose situacijose. Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė pataria, ką reikėtų aptarti su vaikais ir paaugliais arba jiems priminti, kad atpažintų galimus pavojus?

Pasikalbėkite apie tai, koks elgesys yra saugus, o koks – ne. Paaiškinkite vaikams, koks elgesys yra netinkamas: intymių kūno vietų lietimas, prašymas apsinuoginti ar atsiųsti apsinuoginusio/-ios nuotraukas ir kitokie veiksmai, kurie sukelia nemalonius jausmus. Kalbėdamiesi remkitės pavyzdžiais, žinomomis situacijomis, naujienomis ar filmais. Išsakykite aiškią savo poziciją, koks elgesys yra neleistinas.

Mokykite vaikus saugumo taisyklės „Niekas negali liesti intymių kūno vietų“. Nuo 3-ejų metų vaikus svarbu mokyti, kurios vietos yra intymios, kad jas reikia saugoti ir kiti žmonės negali prie jų liestis, prašyti pažiūrėti ir panašiai. O vėliau reikėtų nuolat priminti, kad niekas, išskyrus teikiant medicininę pagalbą, negali liesti intymių kūno vietų.

Priminkite, kaip pasitraukti iš nesaugios situacijos ar sustabdyti netinkamą elgesį. Vaikai ir paaugliai turėtų žinoti, kad susidūrę su veiksmais, kurie skaudina, sukelia skausmą, atrodo bjaurūs ar nemalonūs, gali pasakyti „Stop“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“, „Man nemalonu“ ir pan. Svarbu pabrėžti, kad vaikas turėtų aiškiai pasakyti „Ne“, bandyti kuo skubiau pasitraukti iš tokios situacijos ir kreiptis pagalbos.

Skatinkite apie visas nemalonias situacijas pranešti suaugusiajam. Nuolat priminkite vaikams ir paaugliams, kad susidūrus su nemalonia situacija, netinkamu ir gąsdinančiu elgesiu, svarbu apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiam. Į visus vaikų pasakojimus ir jausmus, reaguokite rimtai, atidžiai, supratingai. Matydami, kad tėvams nuoširdžiai rūpi, vaikai daugiau ir greičiau papasakoja apie matytą ar patirtą prievartą.

Kur kreiptis pagalbos? Kilus įtarimui, kad vaikas galėjo patirti smurtą, pasitarkite su specialistu, paskambinkite į „Tėvų liniją“, kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos skyrių savo savivaldybėje ar policiją, o esant pavojingai situacijai, skambinkite pagalbos numeriu 112.

Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt

 Rekomendacijos parengtos Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektą „Saugus jaunimas – stiprus regionas“ (ang. „Safe youth – strong region“), finansuojamą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje (NCM-Grands programa). Už šių rekomendacijų turinį atsako tik projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.

Šalčininkų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia registruotis į nemokamus savižudybių intervencijos įgūdžių (ASIST) lavinimo mokymus.

Ilgametė patirtis rodo, kad po šių mokymų dalyviai jaučiasi gerokai tvirčiau teikiant pagalbą apie savižudybę svarstantiems žmonėms. Po šių mokymų, savižudybių tema tampa nebe tokia baisi, labiau suprantama ir suvaldoma.

Tai yra standartizuoti, itin aukštus kokybės kriterijus atitinkantys mokymai, kuriuose kiekviena mokymų valanda turi aiškią iš anksto numatytą prasmę.

Žinome, kad savižudybių tema nėra lengva ir daugelis mūsų (tiek lektoriai, tiek dalyviai) turime skaudžių su tuo susijusių asmeninių patirčių. Todėl mokymų metu bus kuriama saugi erdvė diskutuoti ir praktikuotis. Nebus rašomi įvertinimai, bus laikomasi konfidencialumo. Lektoriai pasirūpins, kad mokymų tempas bei intensyvumas būtų komfortiškas.

Nemokamas maitinimas abi dienas:

1 kavos pertrauka – 10:00-10:10

pietų pertrauka – 13:00-14:00

2 kavos pertrauka – 14:50-15:00

Dalyviams bus suteikti 16 val. mokymų baigimo sertifikatai.

Mokymai vyks 2021 m. rugpjūčio 2 – 3 d., laikas 9:00-17:00

Vieta: Eišiškių laisvalaikio ir verslo centras, P. Cvirkos g. 2, Eišiškės

Registruotis mokymams galite paspaudę šią nuorodą:

https://docs.google.com/forms/d/1OCUlePmC8DWiJfgN2laLjkYnhGlR7cD0fPa7_klg7EQ/edit

Daugiau informacijos tel. 8 640 65 290

             Šnypščiamųjų garsų (š,č,ž,dž) netaisyklinga artikuliacija dažnai pasitaikanti problema. Daugelis vaikų (4-5 m.) nemoka ištarti garsų: š, č, ž, dž ir juos keičia tariant paprastesniais: s, c, z, dz. Tai yra vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris vaikui augant ir lavėjant jo artikuliaciniam aparatui įveikiamas savaime. Bet vaikui sukakus 5,5 metų tebėra besitęsiantis šveplavimas, vaikui yra būtina logopedo pagalba. Todėl šiandien norime Jums pateikti rekomendacijų, kaip galite padėti vaikams išmokti taisyklingos šnypščiamųjų garsų tarties.

            Mokant vaiką tarti kiekvieną garsą, visada pradedame nuo izoliuoto garso tarimo. Tam, kad išmokti tarti garsą izoliuotai būtina yra atlikti artikuliacinio aparato lavinimo pratimus. Kaip minėjome mūsų ankstesniuose straipsniuose, kol vaikas išmoks tinkamai atlikti visus pratimus, atlikite juos prie veidrodžio, kad vaikas gerai matytų kaip vieną ar kitą pratimą atliekate Jus, ir stebėtų, kaip sekasi tą pratimą atlikti jam, išmokus tinkamai atlikti pratimus veidrodis nėra reikalingas.

Kas vyksta burnoje tariant šnypščiamuosius garsus?

1. Liežuvio galiukas kyla ir artėja, beveik palietęs dantenų ašį.
2. Dantys sujungiami.
3. Lūpos neužspaudžiamos, išstumiamos į priekį.

Pradėkime artikuliacinio aparato mankštą:

• Ištempkite lūpas šypsenai, po to atpalaiduokite. Atliekant pratimą skaičiuokite: vienas – lūpos šypsosi, du – grįžta pradinę padėtį.

• Atkišti lūpas į priekį „dūdele“, po to atpalaiduokite. Velgi galite atlikti pratimą skaičiuodami: vienas – dūdelė, du – atpalaiduojame.

Tai pat galite pakaitomis tariati balses U ir I.

• Praverkite burną ir padėkite platų liežuvį ant apatinės lūpos, po to pakelkite jį į viršų ir uždenkite viršutinę lūpą.

• Judiname liežuvį į šonus.

• Žaidžiame žuvį ir mėgdžiojame jos veidą. 

           Kiekvieną nurodytą pratimą atlikite nuo 5 iki 10 kartų, vėliau galite didinti skaičių. Kai tinkamai paruošime artikuliacinį aparatą, pereiname prie garso tarimo tokia tvarka: skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose.

           Išmokti tarti naują garsą – nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip Jūs norėjote. Nepamirškite – viena pagrindinių taisyklių norint, kad vaikas gražiai kalbėtų, jis turi girdėti Jūsų taisyklingą kalbą, nes vaikai mokosi kalbėti mėgdžiodami. Dažniausiai viskas yra įmanoma tik įdėjus daug pastangų, ir tai ne tik logopedo darbas – su specialistu būtinai turi bendradarbiauti ir šeimos nariai ir pedagogai.

Sekantį kartą pateiksime Jums rekomendacijų apie garso R tarimo mokymą namuose😊

Dauguma linksmai nusišypsome išgirdę, kaip vaikas pasako: jedai (ledai), jėjė (lėlė), japė (lapė) ir t.t. Bet reikėtu sunerimti jai tai girdime nuo 4-5 metu ir vyresnių vaikų. Tokio amžiaus vaikai jau turi tarti kietąjį ir minkštąjį garsą L taisyklingai.

Kaip padėti tokiam vaikui?

Neteisingas garso L tarimas vadinamas lambdacizmu. Dažniausiai neteisingai tariamas kietasis garsas l.

1. Garsas L gali būti visiškai netariamas ir žodžiuose praleidžiamas: lapė (apė).
2. Kietasis garsas L gali būti tariamas minkštai. lapė (liapė), lova (liova), lūpa (liūpa).
3. Garsas L gali būti tariamas su nosiniu atspalvių.
4. Šis garsas gali būti keičiamas kitais garsais (paralambdacizmas). Dažniausiai jis keičiamas garsais j, v, u (ua), i, r ir kt.: langas (Jangas, vangas, uangas, iangas ir t. t.).

Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose.

Netariantiems garso „L“, patartina mankštinti priekinius liežuvio raumenis štai tokiais pratimais: 

* Nulaižyti nuo viršutinės lūpos įsivaizduojamą uogienę.

* Liežuviu bandyti pasiekti nosytę.

* „Sušukuoti“ liežuvį, t. y. stumti jį pro vos pavertus dantukus.

* Daug kartų tarti garsą „tttttt“ tarp vos pravertų dantukų. 

* Imituoti burbuliuojantį kalakutą, greitai braukiant liežuvio galiuku pirmyn atgal per viršutinę lūpytę.

* Itin skanus pratimėlis: laižyti atokiau, bet kad vaikas pasiektų, laikomą čiulpinuką, taip pat stengtis jį nustumti liežuviu, kai laikomas arti.

* Labai švelniai pakandžioti liežuvio galiuką.

Atsisėskite prie veidrodžio, pakelkite liežuvį prie alveolių (viršutinių dantų dygimo pradžios), kilnokite lėtai liežuvį ir dainuokite: „Lia lia lia“, „lie lie lie“. Paskatinkite vaiką taip pat padainuoti kartu, pasiūlykite pažiūrėti, kaip tariant „L“ liežuvis pasikelia kaip laivo burė.

Neskubėkite! Skiemenis tarkite lėtai ir aiškiai. Vėliau pasiūlykite ištarti žodžius, kai liežuvėlis pakeliamas aukštyn žodžio pradžioje, pvz., „lempa“, „ledai“, „lėkštė“, „lėlė“ ir kt.

Tinkamiausi žodžiai, kuriuose po pirmojo garso „L“ eina garsai „e“, „ė“, „i“, „y“ arba minkštumo ženklas.

Kietą garsą „L“ mokomės tada, kai vaikas geba gerai pakartoti ir ištarti žodyje minkštą „L“. Kietąjį garsą mokomės tarti truputį prikandę liežuvio galiuką. Pabrėžiame, kad liežuvio galiukas remiasi į dantis, o oras išeina per liežuvio šonus. Pirmiausia tinka mokytis skiemenyse: „la“, „lo“, „lu“, tik tada žodžiuose su pirmu „l“ garsu: „labas“, „lova“, „lubos“ ir kt. 

Stebėkite savo vaiką, bendra jo kalbos vystymosi raidą, įvertinkite visą situaciją ir esant reikalui kreipkitės pagalbos pas logopedą.

Vienas iš sunkiausių vystymosi procesų yra kalbos raida.Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai. Susipažinus su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, galėsite suprasti, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu tai jau turėtu sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema. Kalbos igūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Geriausia, kai pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis geba ištarti paprastus žodžius, o iki 3-4 metų jo žodyną turėtų sudaryti apie 1000 žodžių. Teoriškai vaikas, būdamas 4 metų, jau gali perpasakoti paprastą pasaką, aprašyti savo veiksmus. Tačiau praktikoje stebime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir kalbos raidos procesas gali vykti savaip.

Šiame straipsnyje mes jums papasakosime, kokie etapai yra skiriami vaikų kalbos raidai ir kokie gali būti kalbos formavimosi nukrypimai.

Parengiamasis etapas (0–1 metai)

Šis laikotarpis trunka nuo gimimo iki 1 metų. Sąlyginai jį galima suskirstyti į dar tris etapus:

1. Verkimo etapas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis tik rėkia. Verkimo pagalba vaikas ne tik praneša apie diskomfortą, bet ir lavina kvėpavimą, artikuliaciją, balsą.
2. Šurmulio etapas. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus. Šiame etape jį galima palyginti su meistru, derinančiu muzikos instrumentą.
3. Burbuliavimo etapas. Arčiau metų vaikas pradeda formuoti visavertę kalbą. Vietoj nesuprantamų garsų jis aiškiai taria „ma“, „pa“, „ba“, „duoti“.Pagrindiniai signalai, kurie mus turi jaudinti šiuo laikotarpiu:

• kvėpavimas pro burną;
• vaikas nereaguoja į garso dirgiklius, nesuka galvos garso šaltinio link;
• vaikas nekreipia dėmesio į pašnekovą;
• jeigu patys pastėbite bet kokius liežuvio, lūpų, skruostų struktūros sutrikimus.

Jeigu  Jums kelia nerimą nors vienas iš auksčiau išvardintų dalykų, kreipkitės į vaikų gydytoją ar logopedą.

Ankstyvasis kalbos vystymosi etapas (1-3 m.)

Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį – „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Maždaug 1,5–3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais.  3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž. Mes neturime tikėtis, kad vaikas nuo dvejų ar trejų metų ištars taisyklingai garsą r. Jis gali būti keičiamas kaip j arba l. Be to, garsą h gali ištarti vietoj f ir atvirkščiai. Labai svarbu norint tobulinti vaiko kalbinius gvebėjimus kalbėkite su juo suaugusiųjų taisyklinga kalba, kad ir kaip linskmai neskambėtu vienas ar kitas vaiko ištartas žodis.

Priešmokyklinis etapas (4-6 m.)

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Jam būdinga pasyvaus ir aktyvaus žodyno plėtra.

Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Arčiau 6 metų jis moka taisyklingai kurti sakinius, tarti garsus ir palaipsniui plečia savo akiratį.

Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami  šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kartais garsas r pasirodo tik šiame etape.

Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų. Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu. Negalite jų ignoruoti, ar laukti, kol vaikas iš jų „išaugs“. Žinodami skirtingus kalbos raidos etapus, tėvai gali suprasti, kaip jų vaikui sekasi tam tikrame raidos etape. Neverta savo vaiko lyginti su draugo vaiku, apylinkių vaikais, net broliais ir seserimis.  Visada stebėkite savo vaiką, bendrą jo kalbos vystymosi raida, įvertinkite visa situaciją, ir esant reikalui kreipkitės specialisto pagalbos.