Dauguma linksmai nusišypsome išgirdę, kaip vaikas pasako: jedai (ledai), jėjė (lėlė), japė (lapė) ir t.t. Bet reikėtu sunerimti jai tai girdime nuo 4-5 metu ir vyresnių vaikų. Tokio amžiaus vaikai jau turi tarti kietąjį ir minkštąjį garsą L taisyklingai.
Kaip padėti tokiam vaikui?
Neteisingas garso L tarimas vadinamas lambdacizmu. Dažniausiai neteisingai tariamas kietasis garsas l.
- Garsas L gali būti visiškai netariamas ir žodžiuose praleidžiamas: lapė (apė).
- Kietasis garsas L gali būti tariamas minkštai. lapė (liapė), lova (liova), lūpa (liūpa).
- Garsas L gali būti tariamas su nosiniu atspalvių.
- Šis garsas gali būti keičiamas kitais garsais (paralambdacizmas). Dažniausiai jis keičiamas garsais j, v, u (ua), i, r ir kt.: langas (Jangas, vangas, uangas, iangas ir t. t.).
Garsų tarimo mokymas vyksta tam tikru nuoseklumu. Iš pradžių vaikas mokomas taisyklingai ištarti atskirą garsą, vėliau garsas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Paskutinis etapas – įtvirtinti garsą kasdienėje kalboje ir išmokyti jį atskirti nuo panašiai skambančių garsų. Svarbu lavinti ir foneminę vaiko klausą, t. y. gebėjimą išgirsti nurodytą garsą skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose.
Netariantiems garso „L“, patartina mankštinti priekinius liežuvio raumenis štai tokiais pratimais:
* Nulaižyti nuo viršutinės lūpos įsivaizduojamą uogienę.
* Liežuviu bandyti pasiekti nosytę.
* „Sušukuoti“ liežuvį, t. y. stumti jį pro vos pavertus dantukus.
* Daug kartų tarti garsą „tttttt“ tarp vos pravertų dantukų.
* Imituoti burbuliuojantį kalakutą, greitai braukiant liežuvio galiuku pirmyn atgal per viršutinę lūpytę.
* Itin skanus pratimėlis: laižyti atokiau, bet kad vaikas pasiektų, laikomą čiulpinuką, taip pat stengtis jį nustumti liežuviu, kai laikomas arti.
* Labai švelniai pakandžioti liežuvio galiuką.
Atsisėskite prie veidrodžio, pakelkite liežuvį prie alveolių (viršutinių dantų dygimo pradžios), kilnokite lėtai liežuvį ir dainuokite: „Lia lia lia“, „lie lie lie“. Paskatinkite vaiką taip pat padainuoti kartu, pasiūlykite pažiūrėti, kaip tariant „L“ liežuvis pasikelia kaip laivo burė.
Neskubėkite! Skiemenis tarkite lėtai ir aiškiai. Vėliau pasiūlykite ištarti žodžius, kai liežuvėlis pakeliamas aukštyn žodžio pradžioje, pvz., „lempa“, „ledai“, „lėkštė“, „lėlė“ ir kt.
Tinkamiausi žodžiai, kuriuose po pirmojo garso „L“ eina garsai „e“, „ė“, „i“, „y“ arba minkštumo ženklas.
Kietą garsą „L“ mokomės tada, kai vaikas geba gerai pakartoti ir ištarti žodyje minkštą „L“. Kietąjį garsą mokomės tarti truputį prikandę liežuvio galiuką. Pabrėžiame, kad liežuvio galiukas remiasi į dantis, o oras išeina per liežuvio šonus. Pirmiausia tinka mokytis skiemenyse: „la“, „lo“, „lu“, tik tada žodžiuose su pirmu „l“ garsu: „labas“, „lova“, „lubos“ ir kt.
Stebėkite savo vaiką, bendra jo kalbos vystymosi raidą, įvertinkite visą situaciją ir esant reikalui kreipkitės pagalbos pas logopedą.