Kyla begalė klausimų, kai tėvai išgirsta diagnozė -autizmo spektro sutrikimas. Kas yra autizmas? Ar tai pagydoma, paveldima? Kokia vaiko ateitis?
Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas įtakoja tai, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį.
Trumpai apie autizmo spektro sutrikimą:
- Autizmas ne liga, juo nesergama;
- Autizmas neužkrečiamas;
- Kol kas nėra vaistų autizmo gydymui;
- Šis sutrikimas gali stipriai įtakoti gyvenimo kokybę;
- Tokia būklė tęsiasi visą gyvenimą;
- Šiam sutrikimui nėra būdingi tipiški išoriniai fiziniai bruožai.
KALBA IR ELGESYS
Daugiau kaip pusė vaikų su ASS turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemonės. Tik nedidelė dalis tokių vaikų šneka ir bendrauja. Kalba dažnai monotoniška, mažai emocinga. Bendraudami jie nepakankamai naudoja kūno kalbą. Vyresni vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą vienu žodžiu ar trumpa fraze.
- Sunkiai perteikia kitiems savo norus;
- Negeba mėgdžioti kalbos, gestų, veido išraiškos;
- Nesuvokia, kad kalba – bendravimo priemonė;
- Negeba palaikyti pokalbio;
- Turi neįprastų pomėgių;
- Sunkiai įsijungia į bendrą veiklą, pereina iš vienos veiklos į kitą;
- Atkakliai siekia daryti tai, kas patinka ar domina, neatsižvelgdami į kitų norus ir poreikius;
- Kartais vartoja antrąjį ar trečiąjį asmenį, kalbėdami apie save.
SENSORINĖS INTEGRACIJOS SUTRIKIMAI
Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose. Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai:
- Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje;
- Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija;
- Uosto daiktus;
- Valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą;
- Ragauja nevalgomus daiktus.
PAŽINIMO PROCESAI
ASS turintiems vaikams būdinga:
- Perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms;
- Prasmės suvokimo sunkumai;
- Sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai;
- Negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui;
- Įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą;
- Dėmesingumo ir susikaupimo stoka;
- Negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų (ypač jeigu jos prieštarauja viena kitai);
- Savęs ir kitų suvokimo sunkumai;
- Ribotas interesų ratas.
TURIME ŽINOTI, KAD…
- Jie myli, kenčia, nori būti laimingi. Tačiau jiems yra žymiai sunkiau išreikšti savo jausmus.
- Tokie vaikai atrodo tarsi nenorintys bendrauti, tačiau iš tiesų sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, o dėl to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
- Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano.
- Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Tačiau jiems sunku suprasti kitų žmonių emocijas, mintis – gali nepastebėti, kad pašnekovui jo interesų sritis neįdomi.
- Patyrę kad ir mažiausią nesėkmę jie labai susijaudinair dažnai pasielgia nederamai, tuo sukeldami aplinkinių pasipiktinimą.
- Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą.Dėl to dažnai renkasi vienatvę.
Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimų, geriau atskleis save saugioje ir jį priimančioje aplinkoje, kurioje dažniau patirs, jog jis, kaip ir visi kiti vaikai, kažką gali ir sugeba.
Lavinti vaiko įgūdžius ir skatinti savarankiškumą padės ne tik emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, bet ir tinkamai parinkti įvairūs ugdymo metodai.
Literatūra:
- Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius.
- Ambrukaitienė A.J., Ivoškuvienė R. (1997). Vaikų autizmas.- Šiaulių universitetas, Šiauliai.