Kalbos raidos etapai pagal amžių

Vienas iš sunkiausių vystymosi procesų yra kalbos raida.Vaiko kalbos raidai įtakos turi sveikatos būklė, aplinka, auklėjimo šeimoje ar ugdymo įstaigoje ypatumai. Susipažinus su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, galėsite suprasti, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu tai jau turėtu sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema. Kalbos igūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Geriausia, kai pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis geba ištarti paprastus žodžius, o iki 3-4 metų jo žodyną turėtų sudaryti apie 1000 žodžių. Teoriškai vaikas, būdamas 4 metų, jau gali perpasakoti paprastą pasaką, aprašyti savo veiksmus. Tačiau praktikoje stebime, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir kalbos raidos procesas gali vykti savaip.

Šiame straipsnyje mes jums papasakosime, kokie etapai yra skiriami vaikų kalbos raidai ir kokie gali būti kalbos formavimosi nukrypimai.

Parengiamasis etapas (0–1 metai)

Šis laikotarpis trunka nuo gimimo iki 1 metų. Sąlyginai jį galima suskirstyti į dar tris etapus:

  1. Verkimo etapas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis tik rėkia. Verkimo pagalba vaikas ne tik praneša apie diskomfortą, bet ir lavina kvėpavimą, artikuliaciją, balsą.
  2. Šurmulio etapas. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus. Šiame etape jį galima palyginti su meistru, derinančiu muzikos instrumentą.
  3. Burbuliavimo etapas. Arčiau metų vaikas pradeda formuoti visavertę kalbą. Vietoj nesuprantamų garsų jis aiškiai taria „ma“, „pa“, „ba“, „duoti“.Pagrindiniai signalai, kurie mus turi jaudinti šiuo laikotarpiu:
  • kvėpavimas pro burną;
  • vaikas nereaguoja į garso dirgiklius, nesuka galvos garso šaltinio link;
  • vaikas nekreipia dėmesio į pašnekovą;
  • jeigu patys pastėbite bet kokius liežuvio, lūpų, skruostų struktūros sutrikimus.

Jeigu  Jums kelia nerimą nors vienas iš auksčiau išvardintų dalykų, kreipkitės į vaikų gydytoją ar logopedą.

Ankstyvasis kalbos vystymosi etapas (1-3 m.)

Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Šiuo metu vaikas ištaria kai kuriuos žodžius, kurie yra bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, išreikšdamas savo norą, ko nors prašydamas vaikas gali pasakyti tą patį žodį – „duok“. Ir tik artimiausi žmonės gali išsiaiškinti, ko jis tiksliai nori. Maždaug 1,5–3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais.  3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž. Mes neturime tikėtis, kad vaikas nuo dvejų ar trejų metų ištars taisyklingai garsą r. Jis gali būti keičiamas kaip j arba l. Be to, garsą h gali ištarti vietoj f ir atvirkščiai. Labai svarbu norint tobulinti vaiko kalbinius gvebėjimus kalbėkite su juo suaugusiųjų taisyklinga kalba, kad ir kaip linskmai neskambėtu vienas ar kitas vaiko ištartas žodis.

Priešmokyklinis etapas (4-6 m.)

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Jam būdinga pasyvaus ir aktyvaus žodyno plėtra.

Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Arčiau 6 metų jis moka taisyklingai kurti sakinius, tarti garsus ir palaipsniui plečia savo akiratį.

Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami  šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz. Kartais garsas r pasirodo tik šiame etape.

Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų. Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu. Negalite jų ignoruoti, ar laukti, kol vaikas iš jų „išaugs“. Žinodami skirtingus kalbos raidos etapus, tėvai gali suprasti, kaip jų vaikui sekasi tam tikrame raidos etape. Neverta savo vaiko lyginti su draugo vaiku, apylinkių vaikais, net broliais ir seserimis.  Visada stebėkite savo vaiką, bendrą jo kalbos vystymosi raida, įvertinkite visa situaciją, ir esant reikalui kreipkitės specialisto pagalbos.

Paskaita – viktorina „Patyčios – kas tai?“

Patyčios – tai kitą žeminantis ir skaudinantis reiškinys. Siekiant mažinti patyčių paplitimą, išmokti jas atpažinti ir padėti patyčias patiriantiems rasti pagalbą, Šalčininkų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba bendradarbiaujant su Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos socialine pedagoge pravedė smurto ir patyčių prevencijos užsiėmimą – viktoriną gimnazijos mokiniams. Mokiniai buvo supažindinti su patyčių formomis, jų būdais ir galimomis pasekmėmis. Išanalizavo patyčių dalyvių ratą. Išsiaiškino, kad nepriklausomai nuo minėtų pasirenkamų vaidmenų patyčias būtina stabdyti ir padėti kiekvienam jų dalyviui. Buvo pateikti patarimai „ Kaip elgtis, kai prie tavęs priekabiauja?“.

Tikimės, kad pateikti patarimai padės mokiniams atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti, užkertant kelią tolimesniam netinkamam elgesiui.

Šokdinkime liežuvėlį linksmai

Tėvų įtaka lavinant vaikų kalbą yra labai svarbi. Žinodami, koks svarbus tėvų indėlis, padedant įveikti vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, parengėme Jums pavyzdinę logopedinę mankštą, lavinančią vaikų artikuliacinį aparatą. Artikuliacinio aparato mankšta – viena iš svarbiausių logopedinių pratybų sudedamoji dalis. Taisyklingai tarti garsus mes galime tik savo artikuliacinio aparato dėka, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai. Kai vaikas išmoksta kontroliuoti savo kalbos padargus, žino jų padėtį tariant atitinkamus garsus, greičiau išmoksta taisyklingai tarti žodžius rišlioje kalboje. Artikuliacinio aparato mankštą rekomenduojama atlikti kasdien po 3-5 minutes, 2-3 kartus per dieną. Iš pradžių lėtai, prieš veidrodį. Vėliau, kai vaikas išmoksta tinkamai atlikti visus pratimus, galima daryti ir be veidrodžio. Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia ir neįsitempusia nugara, rankos ir kojos ramios, be pašalinių judesių. Ne vieneri logopedinės praktikos metai leido įsitikinti, kad vaikams žymiai smagiau mankštinti liežuvį, lūpas, gomurį, kai pasiūlomi netradiciniai pratimai su įvairiomis istorijomis ar eilėraštukais, todėl šiandien pateikiame Jums būtent tokį artikuliacinės mankštos būdą.

Pasaka lenkų kalba:

https://video.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t42.3356-2/10000000_4283785901649644_8892010779629037670_n.mp4/video-1617794204.mp4?_nc_cat=106&ccb=1-3&_nc_sid=060d78&_nc_ohc=U00edpNuElIAX-LAtdp&vabr=844475&_nc_ht=video.fvno3-1.fna&oh=4bfd7abecd7dfec7754166717fcdbcee&oe=606EAFB9&dl=1

Pasaka lietuvių kalba:

https://video.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t42.3356-2/169704010_5424578220916500_5456169133171947510_n.mp4/video-1617794155.mp4?_nc_cat=104&ccb=1-3&_nc_sid=060d78&_nc_ohc=671CUCiq8kYAX_owwBu&vabr=319193&_nc_ht=video.fvno3-1.fna&oh=dab8a5f41ed755ea59f48e77aa967be8&oe=606EE0FB&dl=1

Autizmo dienos minėjimas

Balandžio 2-oji Pasaulinė autizmo suvokimo diena. Pasaulinė autizmo diena minima nuo 2008 m. Autizmas yra vienas paslaptingiausių raidos sutrikimų, nepaisant daugelio metų tyrimų, aiškios priežasties sukeliančios autizmos spektro sutrikimus dar nepavyko rasti. Autizmas yra sutrikimas, kurio šaknys yra sutrikusi nervų sistemos veikla. Autizmo spektro sutrikimui būdingi pažeidimai atsiskleidžia trimis sferomis: socialiniais santykiais, bendravimu ir elgesio modeliu, kuriam būdingas tam tikras schematiškumas. Autistai yra tarp mūsų ir jie nuspalvina pasaulį mėlynai, jų vidinis pasaulis gali likti nežinomas, tačiau išoriniai sunkumai, su kuriais jie susiduria, yra labai apčiuopiami. Mėlyna, įprasta autizmo spalva, simbolizuoja nekaltumą, viltį, bet ir vyrišką lytį, nes daugiau berniukų ir vyrų kenčia nuo šio raidos sutrikimo. Kaip rodo statistika, Europoje gyvena daugiau kaip 5 milijonai autizmu sergančių žmonių.

Balandžio 2-oji yra diena, kai visi turėtume išreikšti savo požiūrį į visišką šio raidos sutrikimo priėmimą ir supratimą. Prisijungdami prie Pasaulinės supratimo apie autizmą dienos minėjimo, norime prisidėti prie autizmo spektro žmonių suvokimo pokyčių. Gal tai pritrauks dėmesį, paskatins žmones sužinoti daugiau apie autizmą. Galbūt taip pakeisime požiūrį į kitus žmones ir viešojoje erdvėje pamačius šaukiantį, agresyvų ketverių metų vaiką

ir šiek tiek bejėgius jo elgesio akivaizdoje tėvus, nustosime galvoti, kad tai tikrai yra „auklėjimo be streso” poveikis.

Mes rodome solidarumą su autistais ir jų šeimomis, raginame tai padaryti ir Jus!

Taip pat kviečiame apsilankyti virtualioje kūrybinių darbų parodoje mūsų facebook paskyroje, kuri skirta Autizmo dienai paminėti, bendradarbiaujant su Šalčininkų l/d „Pasaka”.https://www.facebook.com/photo?fbid=933616800736092&set=pcb.933616360736136