Kategorija: Naujienos

Mokinio dienos režimas  – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka, kurie padeda atlikti mokyklos funkcijas.

Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra būtinas tinkamas paros laiko ir veiklų suskirstymas. Tai turi didelę įtaką mokinio psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui bei valios ugdymui. Paaugliai darbingiausi ir aktyviausi būna ryte 8–12 val. ir po pietų 16–19 val. Nustatyta, kad mokinių darbingumas ruošiant namų užduotis būna daug didesnis, kai mokymasis derinamas su aktyviuoju poilsiu. Užtikrinus tinkamą dienos režimą galima apsisaugoti nuo pervargimo.5–8 klasių mokiniams lauke rekomenduojama būti 2–3 valandas. Žiūrėti televizijos laidas rekomenduojama ne ilgiau kaip 1,5–2 valandas per parą. Mokantis kas 30 minučių būtinos trijų minučių pertraukėlės. Maitintis reikia kas 3,5–4 valandas per dieną. Miegui turėtų būti skiriamos ne mažiau nei 8–9 valandos. Tinkamai suplanuotas dienos režimas stiprina motyvaciją ir padeda formuotis pamatinėms asmenybės savybėms: pareigingumui, darbštumui, savarankiškumui, atsakingumui. Tai leidžia gyvenime jaustis laimingiems, atrasti savo mokymosi stilių ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Skiriami trys pagrindiniai informacijos priėmimo bei tvarkymo būdai – mokymosi stiliai:

• Regimasis (vizualinis)
• Girdimasis (audialinis)
• Kinestezinis (taktilinis)

VIZUALINIS – (Vizualai – tai žmonės, kurių vaizdinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas dominuoja) turi labai gerą vaizdinę atmintį ir gali joje atkurti net prieš keletą metų matytas scenas, objektus bei veidus. Jiems patinka, kai informacija pateikiama vaizdžiai: naudojant grafikus, schemas, plakatus, minčių žemėlapius, išryškinant esminius žodžius. Šio tipo žmonės dažniausiai kalba greitai, pakeltu tonu, naudoja daug nurodančiųjų gestų, ore braižo schemas.

GIRDIMASIS – (Audialai – tai žmonės, kurie teikia pirmenybę garsinei informacijai) turi gerą girdimąją atmintį ir gali atkurti situacijas, mintyse „klausydamiesi“ dialogų. Jiems patinka diskusijos, paskaitos, pasisakymai, garso įrašai bei įvairūs žaidimai žodžiais. Jie mėgsta garsiai skaityti bei klausytis garsiai skaitomų istorijų. Mokydamiesi audialai garsiai skaito arba „kalbasi su savimi“, aiškiai atskiria ir moduliuoja garsus. Jiems patinka, kai instrukcijos pateikiamos žodžiu, akcentuojant veiksmų atlikimo tvarką, pakartojant ir apibendrinant.

KINESTEZINIS – (Kinestetikai – tai žmonės, kurie pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami) lengvai prisimena įvykius ir gali įvardyti su jais susijusius jausmus bei pojūčius. Jiems patinka fizinė veikla, modeliavimas, žaidimai lauke, ekskursijos, mokymasis veikiant (projekto metodas). Kinestetikai įsimena žodžius juos perrašydami ar bent judindami ranką taip, tarsi rašytų. Kalbėdami jie dažnai tarsi imituoja tai, apie ką pasakoja. Kadangi kinestetikai fiziškai labai aktyvūs, jiems mokantis būtinos reguliarios pertraukėlės. Tokiems žmonėms patinka, kai užduotys pateikiamos emocionaliai, demonstruojant realius objektus, naudojant daug gestų ir mimikos elementų.

Žinodami savo mokymosi stilių mokiniai:

• geriau išnaudoja savo mokymosi galimybes;
• išmoksta naujų mokymosi strategijų, metodų;
• labiau pasitiki savimi;
• geriau jaučiasi pamokoje, patiria mažiau įtampos;
• patiria mokymosi sėkmę, o tai motyvuoja mokinį.

REKOMENDACIJOS UGDYMUI

2021 m. kovo  5 d. Šalčininkų rajono savivaldybės  pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės – tarnybos l.e.p direktorė Renata Sinkevič, vyr. specialioji pedagogė Sniežana Voitukovič, vyr. logopedė Alicija Ruselevič pravedė mokymus rajono švietimo pagalbos specialistams ir VGK nariams. PPT specialistai neatsitiktinai pasirinko susitikimo temą – ,,Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio atpažinimas ir kokybinės pažangos siekimas mokykloje“, savaime iškilo tokių mokymų poreikis, analizuojant situacijas ir problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria ugdymo įstaigos. Mokymai vyko nuotoliniu būdu, juose sudalyvavo 29 rajono pedagogai iš  Pabarės pagrindinės mokyklos, Dainavos pagrindinės mokyklos, Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos, Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos, Šalčininkų specialiosios mokyklos, Jašiūnų lopšelio – darželio „Žilvitis“ bei Jašiūnų “Aušros” gimnazijos. Mokymų tikslas- kokybiškas, atsakingas, kompetentingas, pagarba pagrįstas bendravimas ir darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais bei jų tėvais ugdymo įstaigoje, atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą ankščiau nei atsiranda problemos. Mokymų metu buvo tobulinami VGK narių ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijos dirbant su vaikais turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, bei buvo supažindinti su Ankstyvosios intervencijos modeliu (AIM), vaiko gerovės rizikų vertinimo įrankiu – S.M.A.R.T.  tėvyste, jo galimybėmis. Tikimės, kad pateikta informacija buvo įdomi ir naudinga. Kiekvienas mokymų dalyvis gavo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus.

Labai dažnai pastebime, kad vaikai labai nepakankamai orientuojasi laike. Kada vaikas išmoks pažinti laiką, priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir nuo mūsų, suaugusiųjų. Jei norime, kad tai nutiktų kuo anksčiau, turime įtraukti vaikus į kasdienius žaidimus, kurie padėtų jam pažinti laiką. Žinoma, mokymo procesas turi vykti žaismingai ir nepastebimai – nes vaikas tai priima kaip žaidimą, o ne laiko mokymo pamoka. Jei sutrikęs gebėjimas suvokti laiką, vaikai patiria sunkumų: nurodydami metų laikus; nurodydami metų laikų seką; vardindami savaitės dienas; painioja sąvokas rytas, diena, vakaras, naktis; klysta nurodydami paros dalis; patiria sunkumų pažindami laikrodį. Pirmiausiai reikia padėti vaikui susigaudyti tokiuose gamtos cikluose kaip „Para“, Metų laikai“, “Mėnesiai”, „Savaitė“, „ Metai”… Šį kartą siūlome Jums pasinaudoti mūsų specialistų paruošta medžiaga, kuri padės tėvams tikslingai ugdyti vaiką žaidimo forma. rusų lenkų lietuvių

Lavinimas nuo mažų dienų yra labai svarbus ir naudingas. Užimti ir sudominti vaikus galime skirtingomis užduotimis. Ankstyvajame amžiuje labai svarbu lavinti smulkiąją motoriką. Pirmieji penkeri gyvenimo metai – svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja ne tik kalbos raidą, bet ir gerina pirštų, plaštakos, riešo, rankų–akių koordinaciją, ugdo dėmesį, atmintį, susikaupimą, kantrybę, padeda atpalaiduoti rankas, padeda vaikui suvokti aplinką, stimuliuoja smegenų veiklą, sumažina protinį nuovargį. Nebūtina pirkti daug įvairių žaislų, pasitelkite namie turimus daiktus. Fantazuokite ir tikrai atrasite, kuo prasmingai užimti ir sudominti vaiką.

Vaiko būdas laikyti  kreidelę, pieštuką, rašiklį, keičiasi jam augant. Rašymo priemonės laikymas yra glaudžiai susijęs su vaiko motorine raida. Pirmieji pratimai, neabejotinai darantys įtaką rašymo įgūdžių vystymuisi ateityje, prasideda jau kūdikystėje, kur vaikas bando griebti daiktą, manipuliuoti žaislais, šliaužti, atrasti naujas faktūras liečiant, žaisti su kamuoliu, vaikščioti, važiuoti dviračiu ir pan. – visa tai susiję su mažais ir dideliais motoriniais įgūdžiais, taigi ir su rašymo priemonė, įskaitant piešimą ar rašymą. Žaidžiant įvairiais žaidimais – vaikas turėtų spontaniškai, teisingai ir atsižvelgdamas į savo raidos amžių pasiimti kreidelę. Neteisingai pieštuką / rašiklį laikantis vaikas, mokykloje nenorės žaisti jokių žaidimų, susijusių su piešimu, tapyba ir rašymo mokymusi, nes jo ranka gali greičiau pavargti, gali skaudėti plaštakos sritį. Kiekvienas amžius tarpsnis turi savo rašymo technikos vystymosi ypatumus. Dažniausiai laikoma, kad rašymo technika vystoma keturiais etapai:

• delninis supinuotas (atgręžtas) suėmimas – nuo 1 metų iki 2 metų;
• pronuotų (nugręžtų) pirštų suėmimas – nuo 2 metų iki 3 metų;
• keturpirštis suėmimas – nuo 3 metų iki 4 metų;
• dinaminis tripirštis suėmimas – nuo 4 metų iki 7 metų.

Kada reikėtų sunerimti?

• Atsižvelgiant į vaiko amžių, atkreipti dėmesį į rašymo priemonės suėmimą.
• Pastebite kad vaikui atsiranda sunkumų kontroliuoti rašymo priemonę spalvinimo, piešimo ar rašymo metu.
• Jeigu vaikas paima daiktą visų delnu, o jau turėtu imti pirštais (maždaug nuo 8 mėnesių amžiaus).
• Kai vaikas spalvinimo metu nesilaiko linijų.
• Jeigu matote, kad vaikas per stipriai spaudžia rašymo priemonę.
• Prasta akies-rankos koordinacija.
• Atsižvelgiant į vaiko amžių, jis negali nukopijuoti figūrų.
• Vaikas atsisako atlikti veiklą, kurios metu naudojama rašymo priemonė.

Veiklos, padedančios formuoti rašymo įgūdžius:

• Lavinkite smulkiąją motoriką: duokite vaikui verti ant vielutės ar bato raištelio įvairaus dydžio makaronus, sagas, duokite kirpti žirklėmis įvairias formas ir figūras.
• Mokykite vaiką piešti ar spalvinti prie stalo.
• Duokite vaikui atlikti kasdienės veiklos kuri pagerintų pirštų jėgą: įvairių dėžučių atidarymas, dantų pastos uždėjimas ant šepetėlio ir pan.
• Parengiant vaiką rašymui, duokite jam kopijuoti įvairias figūras kurias jam nupiešiate Jus.
• Žaiskite pirštais šešėlių teatrą.
• Dėliokite dėliones, konstruokite su LEGO.

Jeigu Jus pastebite vieną ar kelis aukščiau išvardintus požymius sąraše, stebėkite savo vaiką. Jeigu laikui bėgant situacija negerėja arba Jums kelia nerimą, rekomenduojame pasikonsultuoti su ergoterapeutu.

Taip pat pateikiame Jums rašymo priemonių suėmimo atmintinė mūsų Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/photo?fbid=900886204009152&set=a.150605559037224

Tėvai dažnai klausia, kaip lavinti dėmesį, atmintį, koordinaciją namuose? Todėl paruošėme Jums keletą užsiėmimų žaidimo forma, kurie padės lavinti atskiras smegenų sritis, kontroliuojančias akies ir rankos tarpusavio koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, smulkiąją motoriką, kuri yra susijusi su kalbos įgūdžių lavinimu. Šiems užsiėmimams neprireiks jokių papildomų specialių priemonių, o tik to, ką rasite namuose. Pateiktos užduotelės tinka kaip jaunesniems taip ir vyresniems vaikams.

Skelbiami švietimo įstaigų vadovų konkursai  http://salcininkai.lt/skelbimai/397/skelbiami-svietimo-istaigu-vadovu-konkursai:12334

Vaikas visada jaučiasi reikalingas, svarbus, kai jaučia tėvų rūpestį, dėmesį, kai mato kad jį išklauso, padrąsina ir visai nepriklauso, kokie bus jo mokymosi rezultatai, jis turi jaustis mylimas. Dažnai tėvai suvokdami, kad visi mes esame skirtingi, lygina savus vaikus su kitais, net ir žinodami kokius jie turi sutrikimus, vis tiek nori kad jų vaikas pasiektų tiek, kiek ir kiti vaikai.

Puikiai žinome, kad kiekvienas vaikas yra asmenybė –  jie skirtingai vystosi, auga, tobulėja skirtingu tempu, skiriasi jų aktyvumas, temperamentas,  kalbos vystymasis, žodynas, dėmesio išlaikymas, domėjimasis supančia aplinka. Todėl pritaikyti vienodos bendravimo taktikos, absoliučiai tų pačių ugdymo metodų visiems vaikams neįmanoma. Dar visai neseniai vyravo tarytum nerašyta taisyklė, jog vaikų ugdymo procesas yra mokytojų pareiga ir atsakomybė, o tėvų vaidmuo tame nebuvo aptariamas. Tačiau šiandieninė tiesa kitokia – vis aktyviau ir daugiau kalbama apie tai, koks reikšmingas vaikų ugdymo(si) procesui yra tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Štai čia atsiskleidžia tėvų turimos informacijos reikšmė, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl pedagogams gali suteikti daug vertingos informacijos apie vaiko charakterį, emocionalumą, mokymosi ypatumus ir kt. Pažindami vaiką, kaip individualią asmenybę, mokytojai gebės kryptingiau ir rezultatyviau, planuoti ugdymo(si) procesą, atsižvelgiant į mokinių skirtumus bei ypatumus.

Todėl atsižvelgdami į tėvų prašymus ir pageidavimus suteikti informacijos apie vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius bei specialųjį ugdymą, norime supažindinti Jus su pagrindinėmis sąvokomis.

KAS YRA SPECIALIEJI UGDYMOSI POREIKIAI BEI SPECIALUSIS UGDYMAS?

Specialieji ugdymosi poreikiai (toliau SUP) – tai papildomos pagalbos ir paslaugų vaikui ugdymo procese poreikis, atsirandantis dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti vaikui lavintis, mokytis pagal jo gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, lavinti vaiko socialinius įgūdžius kurie padės jam prisitaikyti visuomenėje.

KAS GALI KREIPTIS DĖL VAIKO SUP ĮVERTINIMO?

Jei tėvams/globėjams kyla įtarimas, kad vaikas turi ugdymosi ar mokymosi sunkumų, galima prašyti įvertinti jo poreikius. Taip pat vaiko poreikių įvertinimą gali inicijuoti jį ugdanti švietimo įstaiga. Jei vaiko ugdymosi sunkumus pastebi švietimo įstaigos pedagogas, tuomet jis kreipiasi į tėvus, prašydamas sutikimo nustatyti Jūsų vaiko ugdymosi sunkumus bei įvertinti jo gebėjimus. Be tėvų/globėjų raštiško sutikimo toks įvertinimas negali būti atliekamas.

KOKIU TIKSLU YRA ĮVERTINAMI VAIKO SUP?

Vaiko SUP įvertinami tam, kad vaikui būtų nustatytas (specialiosios pedagoginės, psichologinės, logopedinės bei kitų specialistų) pagalbos ir paslaugų poreikis, siekiant sudaryti jam geriausias ugdymo(si) sąlygas.

 KUR KREIPTIS NORINT ĮVERTINTI VAIKO SUP?

Norint įvertinti vaiko SUP reikia kreiptis į švietimo įstaigos, kurioje Jūsų vaikas ugdomas, vaiko gerovės komisiją. O jeigu Jūsų vaikas dar nelanko švietimo įstaigos, tuomet galite kreiptis į savivaldybės Pedagoginę psichologinę tarnybą.  Kompleksinį vaiko raidos įvertinimą atlieka  taip pat VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras , VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkų „Saulutė” .

 KAS IR KAIP ĮVERTINA SUP?

Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Mokyklos vaiko gerovės komisija (toliau – VGK), kurią gali sudaryti penkių (ir daugiau) žmonių grupė. Komisijos nariais gali būti: mokyklos vadovas, mokyklos vadovo pavaduotojas, švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, logopedai), sveikatos priežiūros specialistai, klasių vadovai, mokytojai, auklėtojai. Posėdyje, kuriame bus aptariami Jūsų vaiko galios ir sunkumai, turi dalyvauti tėvai. Įstaigos vaiko gerovės komisija nusprendusi, kad mokiniui yra tikslinga pritaikyti ugdymo programą ir skirti specialųjį ugdymą, gavusi Jūsų sutikimą, kreipiasi į tarnybą dėl išsamesnio įvertinimo. Tuomet nuodugnų įvertinimą atlieka Jūsų miesto ar rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnybos specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai) įvertina specialiuosius ugdymosi poreikius, nustato jų lygį. Aptaria rezultatus ir skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą Jūsų vaikui. Taip pat specialistai teikia rekomendacijas ir atsako į visus Jums rūpimus klausimus.

KOKIOS UGDYMO PROGRAMOS GALI BŪTI SIŪLOMOS VAIKUI, TURINČIAM SUP?

 Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011m. rugsėjo 30 d. įsakymų Nr. V-1775 „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“ vaikui gali būti skiriamos pritaikytos arba individualizuotos ugdymo programos atsižvelgiant į vaiko sutrikimus bei amžių.

 Į KOKIAS GRUPES SKIRSTOMI SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ SUTRIKIMAI?

 Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį  skiriamos trys mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių grupės:

• Negalių grupė. Šiai grupei priskiriamos raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą (pvz.: klausos, regos, intelekto, judesio ir padėties ir t.t.).
• Sutrikimų grupė. Šiai grupei priskiriami mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, o taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą.
• Mokymosi sunkumų grupė. Tai laikini mokymosi sunkumai, kai dėl nepalankios (kultūrinės – kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės)  aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės įsisavinti mokymosi programas (pvz.: emocinės krizės, sveikatos problemos, arba kai girdintis vaikas auga kurčiųjų šeimoje).

KOKIAM LAIKUI VAIKUI SKIRIAMAS SPECIALUSIS UGDYMAS?

Specialusis ugdymas gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą pakartoti. Jeigu nenurodyta – vaikui skiriamas nuolatinis specialusis ugdymas.

Dažnai į logopedus kreipiasi susirūpinę tėvai, nes jų sūnus ar dukra nekalba sakiniais, nesupranta suaugusiųjų kalbos,  ar į klausimus atsako vienu žodžiu, garsu ar gestu. Nors apie vaiko kalbos raidą informacijos tikrai yra daug, bet vis dar negalime pasakyti, kaip iš tikrųjų vaikai mokosi kalbėti. Vieni, (pavyzdžiui, B.E.Skineris) mano, kad kalbos išmokimą sąlygoja aplinka bei paskatinimai, o kiti (pavyzdžiui, N.Chomskis) mano, kad kalbos išmokimas yra užprogramuotas smegenyse. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais yra kalbama, turi platesnį žodyną negu vaikai, su kuriais buvo kalbama mažiau. Mes, logopedai visada nuraminame tėvus, nes svarbiausia yra suprasti, kad patys tėvai gali labai daug prisidėti prie savo vaiko kalbos lavinimo namuose, tai nėra sudėtinga, tik reikia tai daryti kasdien, kaip ir valytis dantis, pasikloti lova ir pan.

Šalyje paskelbtas karantinas, riboja kontaktinius užsiėmimus specialistų su vaikais, todėl labai svarbu patiems tėvams atkreipti dėmesį į savo vaiko kalbos raidą ir visokiais įmanomais būdais skatinti vaiką kalbėti bei lavinti jo kalbėjimo įgūdžius, todėl dabar pateiksime Jums keletą pavyzdžių , kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kalbos lavinimo ir turtinimo namuose. Rekomenduojame Jums pasinaudoti bent keliomis rekomendacijomis, kiekvieną dieną skirti užsiėmimams bent iki 30 minučių ir Jūs patys pastebėsite kaip vaiko kalba sparčiai lavės. Svarbiausia yra NEVERSTI IR NEREIKALAUTI  vaiko kalbėti, reikia vaikui sukelti norą kalbėti, sudominti užduotimi taip, kad vaikas norėtu Jums atsakyti. Niekada vaiko nebarkite jeigu jam kažkas nepavyks, ne visada viskas ir mums suaugusiems pavyksta iš pirmo karto, tad leiskime ir vaikui suklysti, ir vaikui padarius net menkiausia pažangą, pagirkite jį ir pasidžiaukite kartu.

Labai svarbu mokant vaikus tarti žodžius, atkreipti dėmesį į garsų artikuliaciją, taisyklingam garsų tarimui didelė įtaka turi kalbos padargų būklė, bei pats artikuliacinis aparatas kuri mes turime lavinti. Tai galima daryti ir atliekant paprastus buitinius reikalus pavyzdžiui:

• ryte ir vakare prausiantis bei valant dantis: vaiko prašoma paskalauti burną, suspaudus lūpas; pro suspaustas lūpas leisti vandenį srovele; liežuvėliu patikrinti ar švariai išsivalėme dantukus (braukoma liežuvio galiuku per viršutinius, po to apatinius dantukus), nuvalyti liežuviu vidinė skruostu dalį, paskaičiuoti kiek turime dantukų ir pan.; 
• valgant galima paprašyti nulaižyti šaukštą; palaižyti lėkštę; parodyti kaip laka katytė; išlaikyti ant liežuvio galiuko sausų pusryčių dribsnį, ištepti lūpas džemu ar medumi ir paprašyti aplaižyti lūpas;

• pažaisti su vaiku prie veidrodžio – parodyti įvairias mimikas (pyksta, juokiasi, raukosi ir t.t.); pažaisti  arkliukais (kaip caksi?); parodyti  koks ilgas drambliuko straublys (dūdelė); parodyti, kaip pyksta šuniukas, kaip daro gyvatė, šypsomės suspaudė dantukus  ir  t.t.

PATARIMAI TĖVAMS, KAIP LAVINTI VAIKO KALBĄ NAMUOSE

• Vaikščiodami, važiuodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate, kokius veiksmus atliekate, užduokite klausimą taip, kad vaikas galėtu atsakyti, skatinkite jį pasakoti ką mato ir pan.
• Apibūdindami daiktą, visada nurodykite jo spalvą, dydį, formą.
• Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti tai, ką jis išgirdo, pavyzdžiui visą savaitę skaitykite vaikui vieną ir tą pačią pasaką o skaitant jau nebe pirmą kartą leiskite vaikui užbaigti pasaką, užduokite klausimą „Kas vyko toliau?”, ” Kas nutiko  toliau?” ir pan. 
• Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: „Kas aš toks?“ – apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.“).
• Visada kalbėkite su vaiku taisyklinga kalba, nekalbėkite vaiko kalba, mažybinėmis žodžio formomis, vaikas turi girdėti aplinkinių taisyklingą kalbą. stenkitės vartoti kuo daugiau žodžių, apibendrinančių sąvokų.
• mokykitės eilėraščių kartu su vaiku trumpu, lengvai besirimuojančiu, deklamuokite juos kartu, dainuokite dainas, pradžioje Jūs garsiau, po truputį leiskite garsiau kalbėti ar dainuoti vaikui. 
• Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (pvz.: klasės draugą), arba paduokite paveikslėlį su kokių nors daiktu, bet jis turi pasakoti Jums nepasakius to žmogaus vardo, ar daikto pavadinimo, jis jį apibūdiną o Jūs turite atspėti apie ką eina kalba.
• Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“Jūs galite pasakyti keletą variantų, pvz., „Ką tu darytum, jeigu pabudęs pamatytum, kad dangus žalias…“ arba „Ką tu darytum, jeigu atėjęs maudytis pamatytum, kad vanduo raudonas…“ ir pan.
• Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje,  atskirti pavyzdžiui makaronus nuo pupelių– į kitą ir t. t.).

Taigi apibendrinant  galima pasakyti, kad kalba mus supa nuolat, kur bebūtume. Mūsų suaugusiųjų užduotis yra sudaryti vaikui sąlygas kalbėti, o geriausios sąlygos – tai yra mūsų skirtas laikas vaikui, dėmesys jam, todėl turime skirti pakankamai laiko žaidimui, bendravimui bei skaitymui. Pasitikėkite vaiku, ir jis pats atvers duris kalbos pasaulį.