Dažnai į logopedus kreipiasi susirūpinę tėvai, nes jų sūnus ar dukra nekalba sakiniais, nesupranta suaugusiųjų kalbos, ar į klausimus atsako vienu žodžiu, garsu ar gestu. Nors apie vaiko kalbos raidą informacijos tikrai yra daug, bet vis dar negalime pasakyti, kaip iš tikrųjų vaikai mokosi kalbėti. Vieni, (pavyzdžiui, B.E.Skineris) mano, kad kalbos išmokimą sąlygoja aplinka bei paskatinimai, o kiti (pavyzdžiui, N.Chomskis) mano, kad kalbos išmokimas yra užprogramuotas smegenyse. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais yra kalbama, turi platesnį žodyną negu vaikai, su kuriais buvo kalbama mažiau. Mes, logopedai visada nuraminame tėvus, nes svarbiausia yra suprasti, kad patys tėvai gali labai daug prisidėti prie savo vaiko kalbos lavinimo namuose, tai nėra sudėtinga, tik reikia tai daryti kasdien, kaip ir valytis dantis, pasikloti lova ir pan.
Šalyje paskelbtas karantinas, riboja kontaktinius užsiėmimus specialistų su vaikais, todėl labai svarbu patiems tėvams atkreipti dėmesį į savo vaiko kalbos raidą ir visokiais įmanomais būdais skatinti vaiką kalbėti bei lavinti jo kalbėjimo įgūdžius, todėl dabar pateiksime Jums keletą pavyzdžių , kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kalbos lavinimo ir turtinimo namuose. Rekomenduojame Jums pasinaudoti bent keliomis rekomendacijomis, kiekvieną dieną skirti užsiėmimams bent iki 30 minučių ir Jūs patys pastebėsite kaip vaiko kalba sparčiai lavės. Svarbiausia yra NEVERSTI IR NEREIKALAUTI vaiko kalbėti, reikia vaikui sukelti norą kalbėti, sudominti užduotimi taip, kad vaikas norėtu Jums atsakyti. Niekada vaiko nebarkite jeigu jam kažkas nepavyks, ne visada viskas ir mums suaugusiems pavyksta iš pirmo karto, tad leiskime ir vaikui suklysti, ir vaikui padarius net menkiausia pažangą, pagirkite jį ir pasidžiaukite kartu.
Labai svarbu mokant vaikus tarti žodžius, atkreipti dėmesį į garsų artikuliaciją, taisyklingam garsų tarimui didelė įtaka turi kalbos padargų būklė, bei pats artikuliacinis aparatas kuri mes turime lavinti. Tai galima daryti ir atliekant paprastus buitinius reikalus pavyzdžiui:
- ryte ir vakare prausiantis bei valant dantis: vaiko prašoma paskalauti burną, suspaudus lūpas; pro suspaustas lūpas leisti vandenį srovele; liežuvėliu patikrinti ar švariai išsivalėme dantukus (braukoma liežuvio galiuku per viršutinius, po to apatinius dantukus), nuvalyti liežuviu vidinė skruostu dalį, paskaičiuoti kiek turime dantukų ir pan.;
- valgant galima paprašyti nulaižyti šaukštą; palaižyti lėkštę; parodyti kaip laka katytė; išlaikyti ant liežuvio galiuko sausų pusryčių dribsnį, ištepti lūpas džemu ar medumi ir paprašyti aplaižyti lūpas;
pažaisti su vaiku prie veidrodžio – parodyti įvairias mimikas (pyksta, juokiasi, raukosi ir t.t.); pažaisti arkliukais (kaip caksi?); parodyti koks ilgas drambliuko straublys (dūdelė); parodyti, kaip pyksta šuniukas, kaip daro gyvatė, šypsomės suspaudė dantukus ir t.t.
PATARIMAI TĖVAMS, KAIP LAVINTI VAIKO KALBĄ NAMUOSE
- Vaikščiodami, važiuodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate, kokius veiksmus atliekate, užduokite klausimą taip, kad vaikas galėtu atsakyti, skatinkite jį pasakoti ką mato ir pan.
- Apibūdindami daiktą, visada nurodykite jo spalvą, dydį, formą.
- Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti tai, ką jis išgirdo, pavyzdžiui visą savaitę skaitykite vaikui vieną ir tą pačią pasaką o skaitant jau nebe pirmą kartą leiskite vaikui užbaigti pasaką, užduokite klausimą „Kas vyko toliau?”, ” Kas nutiko toliau?” ir pan.
- Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pvz.: „Kas aš toks?“ – apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.“).
- Visada kalbėkite su vaiku taisyklinga kalba, nekalbėkite vaiko kalba, mažybinėmis žodžio formomis, vaikas turi girdėti aplinkinių taisyklingą kalbą. stenkitės vartoti kuo daugiau žodžių, apibendrinančių sąvokų.
- mokykitės eilėraščių kartu su vaiku trumpu, lengvai besirimuojančiu, deklamuokite juos kartu, dainuokite dainas, pradžioje Jūs garsiau, po truputį leiskite garsiau kalbėti ar dainuoti vaikui.
- Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (pvz.: klasės draugą), arba paduokite paveikslėlį su kokių nors daiktu, bet jis turi pasakoti Jums nepasakius to žmogaus vardo, ar daikto pavadinimo, jis jį apibūdiną o Jūs turite atspėti apie ką eina kalba.
- Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“Jūs galite pasakyti keletą variantų, pvz., „Ką tu darytum, jeigu pabudęs pamatytum, kad dangus žalias…“ arba „Ką tu darytum, jeigu atėjęs maudytis pamatytum, kad vanduo raudonas…“ ir pan.
- Paprašykite vaiko surūšiuoti įvairių paveikslėlių rinkinį (mašinas sudėti į vieną krūvą, daiktus, kurie naudojami buityje, atskirti pavyzdžiui makaronus nuo pupelių– į kitą ir t. t.).
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad kalba mus supa nuolat, kur bebūtume. Mūsų suaugusiųjų užduotis yra sudaryti vaikui sąlygas kalbėti, o geriausios sąlygos – tai yra mūsų skirtas laikas vaikui, dėmesys jam, todėl turime skirti pakankamai laiko žaidimui, bendravimui bei skaitymui. Pasitikėkite vaiku, ir jis pats atvers duris kalbos pasaulį.